šernas

šérnas sm. (3) KŽ, K.Būg(Ds, Kp), Trgn, Antz, Krs, Ėr, Antr, Vdn, Rdš, Vdk, K.Būg(Slnt, Kv, Nm, Grl), šer̃nas (4) K, KI167, Rtr, Lkv, Klm, Rs, K.Būg(Tlž), LKKXI117(Pbs, Ukm, Čb, Glv, Msn, Šr); SD¹193, SD397, Lex106, Q623, R, R108,192, MŽ141,255,542, Sut, N, M zool. laukinė kiaulė (Sus scrofa): Šérnas yra miško meitėlis J. Šérnas – miškinis kiaulis Sl. Šérno šeriai dygūs, šeriuotas jis, o iltys lauke yra Smln. Pas mus šernų̃ – tai iškniso išbuvo viską Pg. Teip išaria dirvoną šernaĩ, kad net baisu Šmn. Vieną dirvikę šernaĩ nukniso grynai pagal langais Bt. Šitas žmogus, būdavo, kai kada nugnybia šérną LKT197(KzR). Kur šernaĩ užgyvena, ten vilkai bėga – anie nekenta šernų̃ Krž. Einu einu, tokios baugios vietos – jau ma[n] i šernaĩs pradėjo smirdėt Rs. Šernai prieš vėją eina – atolydžius jaučia sp. Šernai su saule žemę knisa – šaltos žiemos laukime sp. Įsiveržia ten šernas su didelėmis iltimis, tas pūstija, laužia, mina PK72. Šernai darže MT216. Šernẽlis, šerniùkas, šernùkas, šerniū́kštis NdŽ. ^ Piktas kai šérnas Švnč. Pasišiaušęs kaip šernas rš. Tik kelmai pūpso nulyti, juodi it šernų nugaros sp. Nuravėta burokai jos – neduok Dieve: kaip šernų̃ nuknista Mžš. Visi penki vaikai kaip šernaĩ aplink stalą Ob. Meškos eidamas medžioti, pataisykias lovą, o šerno – kapus S.Dauk. Tai ne utį užmušti – šerną nugalabyti VP45. Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo TŽV609(Ps). Šérnas da miške, o jis jau kaklietus (kotletus) kepa Pnd. I šérnas bulbas suuodžia Prng. Akyse lapė, už akių šernas Šmn, LTR(Slv, Jz, Tršk), KrvP(Lnkv, Rs). Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis (mėšlavabalis) Jrg. Šernas – Storių bernas E(An). ║ K207, NdŽ laukinių kiaulių patinas: Šérnas – girinis kuilys Dkš. ║ prk. apie piktą, baisų žmogų: Ar neišsigando – nebėgs, pamatęs tokį šérną? Skp.